Aiškūs paskolų, refinansavimo ir konsolidavimo sąvokų paaiškinimai lietuviškai – nuo BVKKMN iki užstato.
Šiame žodynėlyje surinktos svarbiausios finansų ir paskolų sąvokos, su kuriomis susidursite lygindami refinansavimo ar konsolidavimo pasiūlymus. Kiekvienas terminas paaiškintas trumpai ir tiksliai, kad galėtumėte priimti apgalvotus sprendimus. Terminai išdėstyti abėcėlės tvarka – naudokite greitos peržiūros nuorodas žemiau.
Greita peržiūra (A–Ž)
Kredito grąžinimo būdas, kai kiekvieno mėnesio įmoka yra vienoda per visą paskolos laikotarpį. Pradžioje didesnę įmokos dalį sudaro palūkanos, o vėliau – grąžinama pati paskolos suma. Anuitetinė įmoka patogi planuoti biudžetą, nes jos dydis pastovus ir nuspėjamas. Tai dažniausiai taikomas grąžinimo modelis vartojimo paskoloms Lietuvoje.
Kredito ar jo dalies grąžinimas anksčiau, nei numatyta sutartyje. Grąžinant anksčiau termino sumažėja likusios palūkanos ir bendra kredito kaina. Vartojimo kreditą grąžinti anksčiau leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymą, kartais taikant nedidelį kompensacinį mokestį. Ankstyvas grąžinimas dažnai naudingas atliekant refinansavimą.
Lietuvos banko patvirtintos taisyklės, nustatančios reikalavimus kreditoriams vertinti kredito gavėjo mokumą. Jos apibrėžia DSTI ir kitas ribas bei įpareigoja tikrinti pajamas prieš suteikiant kreditą. Nuostatų tikslas – apsaugoti gyventojus nuo pernelyg didelės skolos naštos ir užtikrinti atsakingą skolinimą rinkoje.
Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – rodiklis procentais, apimantis visą kredito kainą per metus: palūkanas, sutarties ir administravimo mokesčius bei kitas privalomas išlaidas. BVKKMN leidžia teisingai palyginti skirtingų kreditorių pasiūlymus, nes atspindi tikrąją, o ne vien palūkanų kainą. Plačiau – straipsnyje BVKKMN: kas tai.
Lietuvoje veikianti kredito biuro bendrovė, kaupianti duomenis apie fizinių ir juridinių asmenų mokėjimų istoriją bei įsiskolinimus. Kreditoriai tikrina Creditinfo duomenis vertindami paskolos paraišką ir asmens patikimumą. Pradelsti mokėjimai, patekę į Creditinfo sąrašus, gali apsunkinti naujo kredito ar refinansavimo gavimą.
Sutartyje numatyta bauda už pavėluotą kredito įmoką, skaičiuojama procentais nuo pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Delspinigiai didina bendrą skolą, todėl svarbu mokėti įmokas laiku. Susidūrus su laikinais sunkumais, verta iš anksto kreiptis į kreditorių arba apsvarstyti paskolų konsolidavimą.
DSTI (angl. Debt Service-to-Income) – rodiklis, rodantis, kokią dalį mėnesio grynųjų pajamų sudaro visos kredito įmokos. Lietuvoje DSTI paprastai neturi viršyti 40 %, o išskirtiniais atvejais – 50 %. Kuo mažesnis DSTI, tuo didesnė tikimybė gauti paskolą palankiomis sąlygomis. Savo rodiklį patikrinkite su DSTI skaičiuokle.
Euro tarpbankinė palūkanų norma, pagal kurią bankai skolina vieni kitiems eurais. EURIBOR yra kintamos palūkanų normos bazė – prie jos pridedama kreditoriaus marža. Kylant EURIBOR, didėja ir kintamos palūkanos bei mėnesio įmoka; krentant – mažėja. EURIBOR skelbiamas skirtingiems laikotarpiams, dažniausiai 3, 6 ir 12 mėnesių.
Palūkanų norma, kuri nesikeičia visą sutarties laikotarpį arba sutartą jo dalį. Mėnesio įmoka lieka pastovi nepriklausomai nuo rinkos svyravimų, todėl lengviau planuoti biudžetą. Fiksuota norma suteikia nuspėjamumą, tačiau dažnai būna kiek aukštesnė už pradinę kintamą normą, nes kreditorius prisiima palūkanų kaitos riziką.
Palūkanų norma, kurią sudaro kintama bazė (dažniausiai EURIBOR) ir pastovi kreditoriaus marža. Bazei kylant ar krentant, keičiasi ir mėnesio įmoka. Kintama norma gali būti pigesnė krentant rinkai, tačiau kelia įmokų augimo riziką. Renkantis tarp kintamos ir fiksuotos normos verta įvertinti savo toleranciją rizikai.
Įvertinimas, atspindintis asmens patikimumą grąžinti skolą. Jis formuojamas pagal ankstesnę mokėjimų istoriją, esamus finansinius įsipareigojimus ir pajamas. Geresnis kredito reitingas didina galimybę gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis ir mažesnėmis palūkanomis. Reitingą gadina pradelsti mokėjimai, fiksuojami tokiuose biuruose kaip Creditinfo.
Asmuo, sutartimi įsipareigojantis grąžinti kreditą, jei to nepadaro pagrindinis skolininkas. Laiduotojas padidina paraiškos patikimumą kreditoriaus akyse ir gali padėti gauti paskolą, tačiau prisiima realią finansinę atsakomybę už svetimą skolą. Prieš laiduojant svarbu gerai įvertinti riziką, nes atsakomybė gali tekti visa apimtimi.
Grąžinimo būdas, kai kas mėnesį grąžinama vienoda paskolos suma, o palūkanos skaičiuojamos nuo likusios skolos. Todėl įmokos pradžioje būna didesnės ir palaipsniui mažėja. Bendra sumokėtų palūkanų suma paprastai mažesnė nei taikant anuitetinę įmoką, tačiau pradinė finansinė našta – didesnė.
Kelių esamų paskolų sujungimas į vieną naują kreditą su viena mėnesio įmoka. Konsolidavimas supaprastina finansų valdymą ir dažnai sumažina bendrą mėnesio įmoką pailginus laikotarpį arba gavus mažesnes palūkanas. Tai populiarus būdas suvaldyti kelis įsipareigojimus – daugiau apie tai skaitykite paskolų konsolidavimo puslapyje.
Esamos paskolos pakeitimas nauja, dažniausiai palankesnėmis sąlygomis: mažesnėmis palūkanomis, kitu laikotarpiu ar mažesne mėnesio įmoka. Refinansuoti galima vieną ar kelias paskolas vienoje arba keliose įstaigose, siekiant sumažinti bendrą kredito kainą ar mėnesio naštą. Kaip tai daroma žingsnis po žingsnio – kaip refinansuoti paskolas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, tvarkanti duomenis apie asmens oficialias pajamas ir socialinį draudimą. Kreditoriai naudoja SODRA pažymas ar duomenis pajamoms patvirtinti, kai vertina paskolos paraišką ir skaičiuoja DSTI. Oficialiai deklaruojamos pajamos padeda gauti kreditą palankesnėmis sąlygomis.
Turtas – pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas ar automobilis – kuriuo užtikrinamas kredito grąžinimas. Skolininkui nemokant, kreditorius turi teisę realizuoti užstatą ir taip padengti skolą. Užstatu užtikrintos paskolos paprastai turi mažesnes palūkanas, nes kreditoriaus rizika mažesnė nei suteikiant kreditą be užtikrinimo priemonių.
Lietuvos Respublikos įstatymas, reglamentuojantis vartojimo kreditų teikimą: informavimo pareigas, BVKKMN skaičiavimą, palūkanų ribas, teisę atsisakyti sutarties ir grąžinti kreditą anksčiau termino. Įstatymas saugo vartotojų teises santykiuose su kreditoriais ir nustato skaidraus skolinimo reikalavimus.
BVKKMN – bendros vartojimo kredito kainos metinė norma. Tai rodiklis procentais, apimantis visą kredito kainą per metus: palūkanas, sutarties mokesčius ir kitas privalomas išlaidas. BVKKMN leidžia teisingai palyginti skirtingų kreditorių pasiūlymus, nes atspindi tikrąją kredito kainą.
DSTI (Debt Service-to-Income) rodo, kokią dalį mėnesio grynųjų pajamų sudaro visos kredito įmokos. Lietuvoje DSTI paprastai neturi viršyti 40 %, o išskirtiniais atvejais – 50 %. Savo rodiklį galite pasitikrinti su DSTI skaičiuokle.
Anuitetinė įmoka – kredito grąžinimo būdas, kai kiekvieno mėnesio įmoka yra vienoda per visą laikotarpį. Pradžioje didesnę įmokos dalį sudaro palūkanos, o vėliau – grąžinama pati paskola. Toks modelis patogus planuoti biudžetą dėl pastovaus įmokos dydžio.
Gaukite refinansavimo pasiūlymus per 2 minutes – nemokamai ir be įsipareigojimų.
